Kaip apibūdinti "taip vadinamą muziką", t.y. muziką, galima sakyti, su minuso ženklu, muziką, kurią kartais nejauku vadinti muzika?
Ką reiškia tokia muzika? Formaliai- tai irgi muzika, nes naudojami tie patys garsai, jų įvairiausi kompleksai, instrumentai. Ir čia daug reikšmės turi muzikanto meistriškumas, kompetencija. Bet esminis dalykas- ne priemonė, o tai, kas ir kaip jomis pasakyta. Garsai patys savaime dar nėra vertybė. Garsais, kaip ir žodžiais , galima skleisti ramybę arba nerimą, meilę arba neapykantą, prikelti gyvenimui arba nužudyti.
Grubi, primityvi, neskoninga, tarsi apgirtusi ir narkotizuota, svaiginimosi "laime" persunkta muzika užtvindė eterį, mūsų gyvenimus. Ji tapo rimta akustinės ir dvasinės, dorovinės ekologijos problema, nes pastoviai alina visų, ypač jaunosios kartos, psichinę, dvasinę ir fizinę sveikatą, kliudo plėtoti kūrbines galias, daro žmones grubesniais, primityvesniais negu jie yra. Ji ne tiesiog mums siūloma, o primygtinai nuo mažumės dienų įdiegiama, "įkalama" į mūsų pasąmonę ir sąmonę.
Kyla klausimas, kodėl muzikinis kičas, primityvi, menkavertė muzika turi tiek daug gerbėjų? Gal ir dėl to, kad daugybė žmonių, nors ir buvo mokomi dainuoti, pažinti muzikos raštą, bet neišsiugdė ar niekas rimtai neugdė ta linkme jų meninio skonio, muzikos ir žmoniškumo vertybių supratimo?Bet, matyt, labiausiai dėl to, kad mūsų technokratinė, turtų ir malonumų kultūra apskritai atsisakė amžių amžiais brangintų vertybių :sakralumo, dvasinių, dorovinių, giliojo grožio vertybių. O kartu ir pagarbos gyvybei, gamtai, šeimai, senatvei, tautiniam, pilietiniam solidarumui, istorijai, literatūrai ir daugeliui kitų "mažai naudingų" dalykų. Liko tik lėkimas paskui įspūdį, linksmumą, pramogą.
Muzikos poveikis mažai išprususiam klausytojui iš esmės ribojasi fiziologiniu paveikimu. Muzika labaiusiai veikia savo ritmu. Įvairūs ritmai nesąmoningai stimuliuoja arba deinchronizuoja nervų sistemą, organizmo veiklą. Yra muzika, kuri sukelia panišką baimę, transo būsenas (šamanų ekstrasensų seansai), šalina stresus. Menkavertė muzika save "įtvirtina" rėksmingu garsumu . 85 decibelų muzika darosi pavojinga žmogaus sveikatai. Kuo ilgiau skamba garsi muzika, tuo labiau ji žalinga. Kai garsumas pasiekia 110 decibelų, per kelias sekundes ji gali traumuoti. Garsi muzika aktyviai dirgina, kelia dirbtinį žvalumą, energingumą. Tai akustinis "dopingas". Tuo ji panaši į narkotikus ir kitus svaigalus. Tačiau vos praeina jos veikimas, žmogus jaučiasi praradęs energiją, tampa tingus, bevalis. Tarsi pagirioms kyla naujos garsų dozės poreikis, ir neretai vis labiau garsesnės, aštresnės. Tai jau priklausomybės nuo akustinių poveikių požymis.
Žalingas ne tik per didelis garsumas. Dar svarbiau, kad tokia muzika įtvirtina jausmuose, pasąmonėje ir sąmonėje primityvų emocingumą ir beprasmiškumą, bukumą. Tai intelekto žalojimas, žmogaus kvailinimas. Jis pasireiškia grubumu, chamiškumu, įžulia laikysena, neretai agresyvumu -destruktyviais asmens bruožais.
Gera ar bloga muzika priklauso nuo to, kokios estetinės, dvasinės ir etinės vertybės užkoduojamos muzikos intonaciniuose tekstuose, teisingiau, tų tekstų intencijose. Neretai primityvios muzikos kūryba ir sklaida tampa tik verslu. Jis įtraukia į kultūrinį gyvenimą tūkstančius vidutinybių, kurių motyvacija- būti matomu, tapti TV žvaigždute, praturtėti... Jų "saviveiklinė" kūryba paprastai apgailėtinai banali, nesiskirianti nuo kitų į ją panašių. Beprasmiai tekstai, ritmų ir melodijų klišės, nekultūringas, kartais tiesiog chamiškas ir vulgarus, neretai ryškiai erotizuotas dainavimas. Apie gražią lietuvišką tartį, leksiką net ir kalbėti netenka... Jie neturi ką pasakyti. Kūrėjai ir atlikėjai nesupranta, kad skleidžia ne kultūrą, o antikultūrą, žaloja dorovines normas, tautinę sąmonę, griauna pilietiškumo pamatus.
Praėjusio šimtmečio pabaigoje Japonijoje ir Rusijoje atlikti tyrimai parodė, kad jaunimo diskotekose skambanti garsi ir aštri muzika neigiamai veikia sveikatą Tiriamieji, ilgesnį laiką pabuvę griaudžiančios muzikos apsuptyje, dažniausiai nesugebėjo atsakyti net į pačius paprasčiausiu klausimus: kas jūs esate?
Koks dabar metų laikas?
Pasirodo, ypač garsi muzika trukdo sukoncentruoti dėmesį. Atliekant eksperimentą buvo prašoma apibūdinti tam tikrus objektus. Ilgiau pasiklausę garsios muzikos, žmonės to negalėjo atskirti apskritimą nuo ovalo, penkiakampį nuo šešiakampio, grupuoti floros ir faunos objektus.
Garsi diskotekų, roko, popkoncertų muzika neigiamai veikia gebėjimą paskirstyti dėmesį. Jų dėmesio aprėptis pasidarydavo labai siaura. Tuo tarpu pagal Milerio dėsnį normalu, kad sąmonė vienu metu gali aprėpti 7, plius minus 2, elementus. Kuo garsesnės ir blogesnės muzikos tiriamieji klausydavosi, tuo siauresnė būdavo jų dėmesio apimtis. Tiriamieji gebėdavo aprėpti tik vieną objektą, kurie turėtų ypač dominti : nemokami bilietai, informacija apie diskus ir pan. Jie beveik prarasdavo gebėjimą išlaikyti dėmesį. Išimtys: elementarūs fiziologiniai poreikiai, įpročiai praustis, sveikintis.
Pernelyg garsios muzikos žalingą poveikį ypač aštriai patiria vaikai, kūdikiai ir net besirengią gimti. Nenuostabu, kad gausėja vaikų, turinčių psichikos sutrikimų, imuninės sistemos pažeidimų. Daugiau kaip 15 proc. mokinių negali įvykdyti mokyklų programų reikalavimus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą