5-ios mokinių muz. ugdymo sistemos. Dainavimas.

E.J.Dalcroze sukūrė ritminiu lavinimu pagrįstą vaikų muz.ugdymo sistemą. Šios veiklos įsisavinimui būtinas plastinių judesių panaudojimas, ritmo piešinių ir akcentųryšys su visais muz.elementais, kūrinių struktūra bei jų išraiškos pobūdžiais.
K.Orffo princias-kūryba. Pirmenybė teikiama instrumentiniam muzikavimui bei improvizacijos ugdymui.
Z.Kodaly vokaliniam ugdymui pagrindinis dėmesys. Chorinis dainavimas ir liaudies muzika sistemos pagrindas.
D.Kabalavskis muz.ugdymo sritimi laikė muzikos klausymą. Tikslas ugdyti muzikinę kultūrą kaip dvasinės kultūros dalį.
Sh.Suzuki sistema paremta smuikavimu. Bruožai
-nuolatinis kartojimas. Parenamos žinomos melodijos, patogios vaikui dainuoti ir groti.
-įrašai
-pagirimai ir pagalba
-koncertinė veikla
-natų skaitymas
-naujas kūrinys (nuo paprasto prie sunkesnio)
   Pedagogo uždvainys(papildomo ugd.)-padėti vaikui realizuoti jo galimybes, formuoti aktyvią būsimojo visuomenės nario poziciją.
 Visi gali dainuoti, tačiau nemaža dalis vaikų blogai valdo balsą, stokoja koordinacinių ryšių tarp centrinės nervų sistemos ir fiziologinio balso aparato. Kitos priežastys-nervų sistemos labilumo stoka, nepakankamas vidinės klausos, muzikinio intonacinio žodyno išvystymas.
 Ikimokyklinis periodas svarbus: vaiko muzikinis jautrumas ir gabumai šiuo metu susifotmuoja beveik galutinai. Tačiau gabumai gali išnykti per tris kritinius amžiaus tarpsnius: 3-4m, ~9, brendimo laikotarpiu.
 Vaikų balso klosčių raumenys formuojasi 5-12m. tad dainuojant garsiai gali jas pertempti.

Romaldas Pečeliūnas "Vaikų vokalinės kultūros ugdymas chore"

 Šveicarų pedagogo ir kompozitoriaus E.Ž.Dalkroze sukrta muzikinio ritmo lavinimo sistema-euritmika pagrįsta judesio panaudojimu vaiko muzikalumui ugdyti, ypač artima populiariosios muzikos raiškai. Vienas pagrindinių šio mokymo principų-garsas gali būti transformuojamas į judesį, o judesys į garsą. 

 Populiariossios muzikos integravimui į muzikinį ugdymą paranki austrų kompozitoriaus ir pedagogo K.Orffo sukrta muzikinio ugdymo sistema.Jos pagrindą sudaro kūryba, improvizavimas ir grojimas elementariais muzikos instrumentais. Jos tikslas- muzikinė veikla ugdyti vaiko kūrybiškumą, jausmus, kolektyvinio muzikavimo džiaugsmą, argumentuotą požiūrį į muziką ir taip turtinti vaiko asmenybę. 

  Pasaulyje paplitusi žymaus vengrų kompozitoriaus, muzikologo, folkloristo, pedagogo Z.Kodajaus muzikinio lavinimo sistema padeda patirti muz. išgyvenimus- dainavimas a cappella. Anot Z.Kodajaus pačios muzikos skambesyje glūdi jėga, kuri ugdo davisungumą -"jei muzika plaukia iš širdies, ji įkvepia ir kitą", o chorinis dainavimas jį sustiprina vieningu jausmu-žmogiškąja dvasia.

  Japonų smuikininkas ir pedagogas Š.Suzuki muzikinio ugdymo sistema pagrįsta mokymu smuikuoti. siejant jį su gimtosios kalbos intonacijomis. Kiekvienas vaikas turi įgimtą muzikalumo pradą, tad išmokyti muzikuoti galima taip pat sėkimngai kaip ir gimtąją kalbą. Muzika-tai gyva esybė ir forma, gebėjimas jausti kitą širdį, gerbti žmogaus gyvenimą. 

  Rusų kompozitorius ir pedagogas D.Kabalevskis pramoginės muzikos poreikį laikė būdingu kiekvienam žmogui, kaip ir poreikį šypsotis, ilsėtis, juoktis ar šokti. Nuo pirmos klasės vaikai turėtų pajusti ir suprasti, kad "muzika-tai gyvenimas", kad mokydamiesi ir klausydamiesi muzikos jie mokosi gyventi.  D.Kabalevskio nuomone, rimta muzika niekada netrukdo mėgti ir gerą pramoginę muziką. Snobiškas pramoginis muzikos neigimas, anot jo, tai skurdus vienpusiškumo rezultatas: skurdesnis lieka žmogus, nenorįs girdėti jokios kitos muzikos.

Asta Rauduvaitė "Mokinių vertybių nuostatų ugdymo aspektai integruojant populiariąją muziką"