Kūrinio pažinimas. Epochos

Muzika yra jausmų menas, galintis žmoguje inspiruoti meninius išgyvenimus t.y.jais užkrėsti klausytoją. "Muzika gali parodyti milijonams žmonių tai, kad dedasi vieno žmogaus širdyje, ir vienam žmogui atverti tai, kuo pripildyta visos žmonijos siela".
Muzikinės intonacijos paskirtis-sukurti klausytojo psichikoje atitinkamą būdseną "užkrėsti" atitinkamu išgyvenimu. Nuo intonacijos pajutimo priklauso kūrinio pažinimo esmė.  Norint iššifruoti muzikos intonacijas, reikia plačiau vartoti ne tik fortepijono, bet styginių, kaip kalbos intonacijas lengviau imituojančius muzikos instrumentus.
 Klausytojas mėgėjas skatinamas
-namuose, mokykloje stengtis suvokti instrumentinės neprograminės muzikos meninį vaizdą bei jo idėją.
-koncertų salėse muziką tik jausti, gerėtis jos tėkme, sąskambiais.

Klausytojas megėjas stengiasi pajausti ir išgyventi atitinkamas emocijas ir drauge bando pastebėti, kokiomis išraiškos priemonėmis šis rezultatas pasiekiamas. Muzikologas- analizuoja išraiškos priemones, kūrinio sąndarą, formos elementus, suvokia kokybinį jų poveikio rezultatą.

Folkloras-meno gyvybiškumo šaltinis. Jis šeimos galva, pasižymi amžiaus kaupta patirtimi ir išmintimi.
Akademinė muzika- šeimos motina, turtinga subtilių išgyvenimų ir minčių, dvasinio pasaulio turtu.
Džiazas-sūnus, daug ką paveldėjo iš tėvo. Jis atvirai žvelgia į gyvenimo problemas, sprendžia jas nuoširdžiai .. ir neįprastai
Pop muzika- duktė kerinti savo žavesiu, nuoširdumu. Ji turi savas problemas, svą požiūrį į gyvenimą ir idealus, atitinkančius jos patirtį ir amžių.
  Meninis vaizdas turi būti apibendrintas pvz. M.Glinkos "Vyturėlis" svarbūs paukštelio išgyvenimai arba žmogaus stebinčio vyturėlio gyvenimą, emocijų kaitą.
 Antikos mene gėrio ir grožio simbolis įkūnytas įv.mitologinių dievų ir didvyrių asmenybėse. Estetiniu idealu laikomas didingumas ir stiprybė, jaunystės grožis ir vyriškumas, moters švelnumas, ištikimybė.
 Viduramžių mene vyrauja Biblijos siužetai. Žymią vietą užima šie žmogaus charakterio bruožai: dvasios didybė, išmintis, meilė žmonėms, užuojauta jų kančioms, viltis, tikėjimas, susitaikėliškumas, nuolankumas, atgaila.
 Bažnytinės muzikos paskirtinis- ne pamokymas ar jausmų inspiravimas, o kolektyvinio meldimosi įspūdžio sustiprinimas. Į maldos namus ilgą laiką neįleidžiama instrumentinė muzika, nes ji tikinčiuosius paverčia klausytojais, stebėtojais. Ankstyvajam viduramžyje vyrauja racionalizmas, griežta diatonika, emocinio poveikio vengimas. Vėlyv.viduramžiai emocinio prado pakilimas.
 Estetinis Renesanso idealas- žmogaus grožio ir gėrio iųaukštinimas. Išryškėja savo vertės pajautimas, įsitikinmas savais sugebėjimais, kova už teisingumą, žemiškos aistros.
  Baroko estetikai ir etiniais idealais buvo laikomi žmogaus išgyvenimai. Mitologiniai siužetai žemiškesni. Atsiskleidžia žmogaus silpnumas, ribotumas, bejėgiškumas prieš nežemiškas jėgas. Tiesa, švietėjiškas realizmas stengiasi užjausti engiamuosius, smerkia soc.nelygybę, despotizmą.  Baroko klausytojai stengėsi rasti muzikoje fizinės erdvės pojutį, erdvinį garso sluoksnių sugretinimą, tembro ir registrų žaismą.
 Rokoko-aristokratiškasis, dar žmogiškesnis. Mitologiniai siužetai išnyksta. Gracingumas ir sentimentalizmas, švelnumas, intymųs jausmai, dorinis tyrumas, žmogiškas silpnumas ir naivumas, kančios dėl neteisybės, nelaimingos meilės.
 Klasicizme atsigręžia į antikos mitologiją. Ieškoma idealaus grožio, ramybės, tylaus didingumo. Žmonių bružai: pareigingumas, garbė, ryžtas, heroizmas, pareiga.
 Romantizme gražu kas paslaptinga; savęs aukojimas, humaniškumas, gėris, raurumas, kančia, neapykanta blogiui. Herojai vieniši, veržiasi į laisvę, svajonę.
Simbolizmas deklaravo abstraktų tolimą nuo realybės ir gyvenimo humanizmą. Reikšdavo mistinius, erotinius jausmus, pesimizmą, baimes. 
 Modernizmas-žmonių susvėtimėjimą, gėrio ir grožio idealų išnykimą, chaotiškumą ir gyvenimo betarpiškumą. Dingsta teigiamo herojaus paveikslas. Pesimizmas, baimė, erotiniai, agresyvūs, mistiniai jausmai, prievartos, žiaurumo scenos.
 Ekspresionizmas reiškėsi emocijomis, sielos šauksmu.
 Konstruktyvizmui blaivumas, loginis racionalumas.
 Jausminio ir racionalaus vienybė būdinga nūdienos menininkų darbams, išaukštinusiems humanistinius idealus: kovą prieš priespaudą ir pastangas išsaugoti žemėje taiką, draugiškumo ir pagalbos motyvus, nesitaikstymą su blogiu darbe, gyvenime.
 Norėdamas suprasti akademinę muziką, privalau:
-būti emociškai ir intelektualiai aktyvus
-suprasti, kad muzika išreiškia vidinį žmogaus gyvenimą, kuris primena nuolatinę kovą tarp gėrio ir blogio, pažangos ir regreso. Ši kova verčia mane pasirinkti: kur aš einu ir su kuo žengiu.

Albertas Piličiauskas "Muzikos pažinimas"