2012 m. lapkričio 24 d., šeštadienis

Muzikinė atmintis

Klausytojo muzikinę atmintį galima laikyti gebėjimu tiksliai, greitai ir tvirtai įsidėmėti išgirstą muziką. Greitai įsidėmėti reiškia, kad kūrinys arba jo fragmentas įsidėmimas po vienkartinio išklausymo. Toks įsidėmėjimas tiesiogiai priklauso nuo žmogaus imlumo muzikai.
 Atlikėjo muzikinė atmintis- tai ir gebėjimas tiksliai atkurti garsinį tekstą. Kuo geriau atlikėjas ištobulina savo "klausytojišką" atmintį, tuo greičiau ir tiksliau jis gali atkurti muziką: dainuoti, groti, diriguoti. Atlikėjo imlumas žymiai įtakoja atlikimo kokybę.
  Muzikos psichologijoje vyrauja požiūris, kad muzikinė atmintis yra visų atminties tipų- klausos, emocinės, judėjimo, regėjimo- darinys. Vadinasi muzikinės atminties tobulinimas reiškia visų atminties tipų tobulinimą. Taigi muzikos pažinimas, jos mokymas(-is) padeda plėtoti žmogaus psichines ir fizines galias.
 Talentingai sukurti muzikos kūriniai žavūs savo logine tvarka, formų tobulumu. Suvokiant jas dalyvauja ir tobulėja loginė atmintis- gebėjimas įsiminti visuminės formos struktūrų ryšius, kompozicijų loginį tapsmą. Tai gyvenimo tikrovės procesų modeliavimas muzikos intonacine kalba: kontrastai ir panašumai, tezė ir antitezė, pasikartojimas, variantai, dramaturginis vyksmas ir kt. Todėl muzika  padeda žmogui intuityviai subtilau pajausti, įvertinti, suprasti bet kokių įvykių, reiškinių, žmonių santykių, veiksmų logiškumą ir nelogiškumą, tikslingumą ir beprasmybę, tiesą ir paklydimus.
  Muzikinės atminties šerdis- emocinė atmintis. Tai išgyvenimo, patirto klausantis muzikos, išlaikymas.
Judėjimo atmintis- tai muzikos išgyvenimo kūnu pėdsakų išlaikymas. Muzika- tai vyksmas, kuris išgyvenamų emocijų dėka priverčia žmogų judėti pradedant makrojudesiais ir baigiant neįsivaizduojama gausybe mikrojudesių neuronų, nervinių ryšių mikrokosmose.

Zenonas Rinkevičius "Ką reiškia mokyti muzikos?"

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą