Įvairūs šmaikštūs muzikantų nutikimai

Po pianistės Barbaros Hesse-Bukovskos koncerto nedideliame Lenkijos mieste prie jos priėjo vietinio laikraščio korespondentas.
-Kokius jūs mėgstate muzikos kūrinius ir dažniau juos atliekate?-paklausė jis.
-Šopeno mazurkas, polonezus ir valsus,-atsakė pianistė.
  Kitą dieną ji laikraštyje perskaitė recenzijos pavadinimą: "Hesse-Bukovska labiausiai mėgsta šokių muzika".

Po nepavykusio koncerto dainininkė rėžė savo koncertmeisteriui:
-Jūs pats blogiausias pianistas pasaulyje!
-Nemanau, madam. Tai būtų pernelyg retas aplinkybių sutapimas.

Koncerte.
-Prašau kalbėtis tyliau, nieko nesigirdi.
-Atsiprašau, senjore, bet jei mes kalbėsimės tyliau, jūs išgirsite dar mažiau.

Prancūzų kompozitorius Šarlis Guno kalbėjosi su jaunu kompozitoriumi. "Fauto" autorius susimąstęs tarė:
- Kuo toliau mes judame savo mene, tuo labiau vertinam savo pirmtakus. Būdamas Jūsų metų, aš kalbėjau apie save : "Aš". Dvidešimt penkių aš kalbėjau: "Aš ir Mocartas". O dabar tyliai pratariu: "Mocartas".

Muzikos mokyklos direktorius kreipiasi į mokinius:
-Mieli mokiniai! Šiandien yra didžiojo kompozitoriaus Ferenco Listo gimimo diena. Norėdami ją pažymėti su pasididžiavimu ir pagarba, mes šiandien neatliksime nė vieno jo kūrinio!

Jaunas, bet jau žinomas pianistas panoro išgirsti iš įžymiojo muzikos pedagogo Henriko Neihauzo nuomonę apie savo skambinimą. Profesorius jam tarė: "Jūs talentingas, bet Jūsų muzikavime parašyta: "Aš skambinu Šopeną", o reikėtų, kad girdėtųsi "Aš skambinu Šopeną".

Turtinguose namuose, kur buvo pakviestas Rosinis, vieną damą paprašė padainuoti. Ji ilgai maivėsi, tačiau galų gale sutiko atlikti Rozinos kavatiną iš operos "Sevilijos kirpėjas". Prieš pradėdama ji kreipėsi į Rosinį:
 -Ach, maestro, jeigu jūs žinotumėt, kaip aš bijau!
-Aš-irgi,- atsakė Rosinis.

Į prancūzų kompozitorių Morisą Ravelį eilinį kartą kreipėsi vienas negabus kūrėjas:
-Maestro, štai mano paskutinis kūrinys.
-Tiesa?Tai aš jus sveikinu!

 Tbilsyje, kur Fiodoras Šaliapinas pradėjo savo artistinę karjerą, sklido anekdotas apie miesto komendantą generolą Ernstą. Teatre jis visada sėdėdavo ložėje, iš kur buvo gerai matyti variniai ir mušamieji instrumentai.
  Kartą, pastebėjęs, kad trimitai tyli, jis tai įvertino kaip netvarką, iškvietė direktorių ir paklausė:
-Tai kodėl gi trimitai negroja?
-Jiems pauzės
-Ką?O algą jie irgi gauna su pauzėmis?
-Algą gauna kaip visi...
-Pasistenkite jiems pasakyti, kad kitą kartą jie grotų be pauzių! Aš nepakęsiu tinginių!

Vyksta operos "Eugenijus Oneginas" spektaklis. Štai dvikovoje Oneginas nušauna Lenskį. Salėje sėdintis berniukas klausia: "Mama, ar jį nušovė todėl, kad jis blogai dainavo?"

Jaunas kompozitorius paklausė Džiakiną Rosinį:
-Kokia jūsų nuomonė apie mano operą "Dykuma"?
-Opera pusėtina,-nusišypsojo Rosinis,- bet jūsų vietoje aš ją įvardyčiau "Bulvaras". Kiekviename žingsnyje pažįstami...