Džiazas

 Džiazo istorija jau siekia šimtmetį. XX a. pradėta diskutuoti, kas gi apskritai yra tas džiazas, turintis tiek daug veidų.  Bene populiariausias būtų toks jo apibrėžimas : tai muzika, kurios pagrindas-improvizacija, o šaknys-bliuzas. Svarbios ir kt. savybės- svingas, specifinis ritmas, atlikėjų virtuoziškumas, tik džiazui būdinga harmonija, net instrumentų derinimas.
  Ankstyvasis džiazas
Pirmieji džiazo įrašai padaryti 1917m., bet pati muzika įv. formomis jau iki tol gyvavo bent 20metų.Pirmuoju džiazo muzikantu laikomas kornetininkas Buddy Bolden, subūręs savo kolektyvą 1895m.Svarbiausia 1920-1930m. džiazo muzikos figūra tapo trimitininkas ir dainininkas L.Amstrongas. Būdamas įdomus interpretatorius L.Amstrongas yra dainavimo manieros "scat" išradėjas. Savo karjeros pradžioje koncertuodavo su diksilendais (trimitas, klarnetas, trombonas, fortepijonas, gitaros, bandžos, tūbos, kontrabosas, būgnu). Visi atlikėjai grojo improvizuotas melodijas, atitinkančias bendrą kūrinio harmoniją.
 Žinomi su pagrindiniai ankstyvojo tradicinio džiazo stiliai -Niu Orleano ir Čikagos.
 Bigbeno ir svingo era
Bigbendai(didelis ansamblis, orkestras) sudaro trimitai saksofonai, trombonai, fortepijonas, gitara, kontrabossas, mušamieji. Tikrasis bigbendų klestėjimas prasidėjo apie 1930m.
  Svingo epocha pasižymėjo ne vien tik bigbendų eros muzika, dėmesio centre tampa solistas, o ne grupinė improvizacija, todėl ima didėti ir solisto grojimo manieros bei jo instrumento tembro reikšmė.
  Bibopas
II-o pasaulinio karo pr. sutampa su nauja džiazo era-moderniuoju džiazu. Džiazas atsiskiria nuo šokių muzikos, kokią grojo diksilentai ir bigbendai.
 Stiliaus atsiradimo pradžioje bibopo muzikantai, kaip ir svingo atlikėjai, savo improvizacijų temoms ėmė populiarias to meto dainas. Bet tai jau nebebuvo šokių muzika. Dauguma kompozicijų buvo greito tempo ir per daug sudėtingo ritmo, kad tiktų šokiams. Vėliau imta kurti savo temas. Pianistai perėjo prie švelnesnio klavišų užgavimo, kairės rankos partijoje nebebuvo bosinės akordų natos. Bosistai tapo atsakingi už tiksią ritmo pulsaciją. Būgnininkai grodavo "palaikantį" ritmą lėkštėmis.
Cool džiazas
 Daugelis džiazo grupių, ekperimentuojančių cool stiliumi, nenaudojo fortepijono, vietoj jo harmoniją išryškindavo pučiamieji instrumentai kontrapunktu.
Hardbopas
 Atsirado kaip priešprieša ramiam in intelektualokam cool jazzui, tęsiant bibopo tradicijas. Nuo pastarojo hardbopas sktrėsi artimumu bliuzo ir soul muzikai. Hardbopo akompanimentas dažnai masyvesnis ir skamba reikšmingiau negu bibopo, muzikantai linkę kurti savo temas, užuot naudoję improvizacijoms populiarias melodijas.
XX a. 7-o dešimtmečio džiazas
 Modalinis džiazas, kartu su daugeliu kitų stilių pasižymėjo ilgai trunkančiu vienos dermės naudojimu (ne taip kaip bibopas, kuriam būdinga greita akordų kaita).
Afro-Cuban, Latin jazz, Bosanova
Afro-Cuban ir Latin jazz-tai tradicinių L.Amerikos, pirmiausia Kubos, ritmų junginys su ankstensiais džiazo stiliais- svingu ir bibopu.
Klasinikį Latin jazz combo dažniausiai sudaro 8 muziknatai: 3 pučiamieji, 1 fortepijonas, 1 bosas ir 3 perkusininkai-instrumentų baterija (kongos, bongai, timbalai, marakos). Tradiciniai mambo, čačača ir calypso ritmai Latin jazz padarė šokiui tinkama muzika.
 Bossanova dėl savo švelnaus, naktinio skambesio rado atgarsį ir masinėje kultūroje, kurioje karaliavo rokenrolas.
Laisvasis ir avangardinis džiazas
Šiame džiaze įprastos formos, melodija ir harmonija buvo nįtikėtinai pakeistos ar išvis nenaudojamos. Naujovės priartino jį prie eksperimentinės muzikos.
Postmodernus džiazas
Terminas dažniausiai vartojamas apibūdinti paskutinių 3dešimt. šio žanro muzikai.

 Improvizacijos pagrndas tradiciniame džiaze- akordų seka, harmonizuojanti temos melodiją. Ne mažiau negu akordai improvizacijoje yra svarbios įvairios gamos ir dermės, kuriomis atlikėjas remiasi improvizuodamas melodijų liniją.

Linas Rimša "Džiazo improvizacijos pagrindai"