Dėl ko mokoma(-si) muzikos?

Visi vaikai mokomi muzikos. Valstybė, tėvai siekia, kad jaunoji karta mokytųsi jos, jei ne dėl muzikinės karjeros, tai bent dėl „bendro išsilavinimo“. Kiekvienas supranta ar bent nujaučia, kad tai žmogui teikia daugiau kultūringumo: mokymas(-is) plečia akiratį, lavina gabumus, turtina dvasios galias, tobulina socialinius įgūdžius ir kt. Muzikos mokymas turi parengti mokinius aktyviai dalyvauti muzikiniame gyvenime, plėtoti saviraiškos galias bendraujant ir bendradarbiaujant. Suaugusieji įvertina ir tai, kad muzikos mokymas papildomo, neformaliojo ugdymo įstaigose, užklasinėje veikloje užima vaikus, atitraukia juos nuo nusikalstamų kompanijų, alkoholio, kvaišalų, padeda išvengti priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų ir kt. Tik reikia apgailestauti, kad kartais užimtumo motyvas laikomas vos ne svarbiausiu.

   Masinės muzikos rinkos, malonumų kultūros sąlygomis žodžiai „kultūringumas“ ,“dalyvavimas muzikiniame gyvenime“, „muzikos išmanymas“, „saviraiška“ ir kt. Tapo daug seklesni. Svarbu, kokia muzika suprantama, kokia toji saviraiška ir kokias vertybes ji išreiškia. Rinkos kultūra siekia, kad šie migloti ir abstrakyūs dalykai būtų konkretinami, kad jie teiktų naudos, atneštų pelno. Įsigalėjo komercinis požiūris į meną, muziką.

 Mokykla nėra toji vieta, kurioje mokoma muzikos taip, kaip muzikos mokykloje. O jei to nesiekiama, tai kokia to ilgalaikio mokymo(-si) prasmė? Juk muzikos ir taip pilna! Ar iš tikrųjų rekia mokytis teorijos, natų, muzikuoti instrumentu, kad galėtum diskotekoje šokti, klausytis popso(„dalyvaut muzikiniame gyvenime“) ir net kurti kompiuteriu „sintetines“ kompozicijas? Pagaliau, ar privalu mokėti  dainuoti dėl to, kad galėtų gėrėtis operete, popžvaigždžių dainavimu?

  Tai retoriniai klausimai. Gali kai kam atrodyti, kad muzikos mokymas mokykloje, jei ne visai, tai mažų mažiausiai nelabai reikalingas.  Dar prieš kelis dešimtmečius kai kuriose šalyse pradėjo reikštis neprielankumas muzikos mokymui: „Bachai, Bethovenai, pasitraukit! Duok kelią rokui!“ Todėl pradėta nerimauti: jei mokykla nekeis savo konservatyvių nuostatų muzikos mokymo strategijos atžvilgiu, muzika gali būti tiesiog išspirta iš mokyklos. Kartu su muzikantais, nežiūrint jų kilnių siekių.

   Muzikos mokytojai skundžiasi, kad muzikos pamokoms skiriama per mažai mokymo laiko. Tačiau svarbiausia jų ugdomoji kokybė. O kas yra muzikos pamokos dabartinių mokinių akimis? Tai pamokos, kai galima laisvai „prastumti“ laiką: pažaisti su taip vadinamais ritmo instrumentais, vaizduoti kažką dainuojant, klausantis nuobodžios, nesuprantamos, klasika vadinamos muzikos... Vieniems tai proga paversti pamoką mažu šou renginiu, kitiems- atlikti rimtesnių dalykų namų darbus arba užsidėjus ausines klausytis „savo“, „tikrosios“, muzikos ....Tiesa, visai įdomu, kai pasitelkiama kompiuterinės informacinės technologijos, kuriama muzika. Bet kol kas tai labiau ateities nei šiandienos dalykai. Ar tasai kelias gali atversti į didžiąsias klasikinės muzikos vertyves? Vakarų šalių praktika jau senokai parodė, kad tai neblogai tarnauja estetizmui ir funkciniam smagumui, bet menkai prisideda ugdant asmenybę.

  Muzikos mokymo(-si) tikslas- muzikinės kultūros, kaip svarbios dvasinės kultūros dalies, formavimas ir plėtotė.  

                                                                                                               Zenonas Rinkevičius "Ką reiškia mokyti muzikos?"