"Jei pramonei ir mokslui nebereikia asmenybių tai jie jų ir neturės. Bet mes, menininkai.. turime, kaip ir ankščiau, laikytis kitų įstatymų. Mums asmenybė -ne prabanga, o egzistencijos sąlyga, gyvenimo džiaugsmas ir nepakeičiamas kapitalas".
H.HesėMenas- ne vien atrakcija, linksmintojas, emocinių poreikių tenkitojas, bet suteikiantis impulsų kultūros procesams, skatinantis kūrybiškumą, siekiantis išlaikyti ir gausinti svarbiausias žmogaus dvasines vertybes.
Žmogaus socialiniam veidui dvasinės vertybės didžiausios įtakos turi tikėjimas, antropologija, filosofija, etika ir estetika, menas, mokslas-sritys, kurios artimai susijusios su dvasinio pažinimo idėjomis, fenomenologija.
Muzika-jautriausias menas, nes jis operuoja intonacijomis, įgalinančiomis kalbėti "širdies kalba", susieti žmones intuityviais, emociniais-dvasiniais artimumo ryšiais. Tauri muzika, tarsi mylinti, išmintinga motina, yra intencionali. Ji ne tik sukelia išgyvenimus, bet ir kuria sąmonėje naujas vertybines orientacijas, nuostatas svarbiais dvasinio gyvenimo klausimais. Todėl daugelis filosofū muzikai skyrė aukščiausią vietą menų skalėje. Graikai netgi sutapatino žmogaus dvasinį ugdymą su mūiniu lavinimu, teigė, jog be muzikos mokymo joks mokymas negali būti visavertis.
Zenonas Rinkevičius "Žmogaus ugdymas muzika"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą