Bažnytinę liturigiją tvarkant popiežiui Grigaliui I, Europoje daug dėmesio buvo skiriama bažnytiniam giedojimui, jo stiliui. Kaip žinome, krikščiniškoje muzikoje gyvuoja daugybė muzikavimo ir giedojimo stilių, tarp jų vadinamasis ambraziejiškasis giedojimas, mosarabiškoji bažnytinė muzika. Būdamas ritualo-bažnytinių apeigų- dalis, bažnytinis giedojimas negalėjo įvairiuose kraštuose skirtis, o turėjo visoje katalikų bažnyčioje būti daugmaž vienodas. Taigi po Grigaliaus I įvykdytos reformos grigališkąją liturginę muziką reikėjo paskleisti visoje Europoje. Šią funkciją atliko vienuolynai, viduramžiais tapę tikrais švietimo centrais, kurių vienas iš pagrindinių tikslų-mokyti muzikos, giedojimo, tagi savotiško muzikavimo. Čia buvo mokomasi bažnytinio giedojimo, veikė mokyklos. Toks mokymasis iš lūpų į lūpas, kalant dermes ir žodžius, buvo ne tik labai sunkus, bet ir labai lėtas. Natūralu, kad siekta jį palengvinti. Taip virš tektų atsirado įvairių taškų, kablelių ir brukšnių iš kurių susiformavo neumų sistema. Pagrindinis tikslas fiksuoti grigališkosios melodinės linijos kryptį. Vėliau ieškota kaip užrašyti metro ir ritmo santykius bei tiksliai pažymėti garso aukštį.
"..kolektyviai muzikuojant tų ženklų labai reikėjo muzikų grojimo darnai pasiekti".
Neumos buvo skirtingai žymmimos įvairiais laikais ir įvairiose vietose. Neumos fiksuoja melodinį judsį, bet ne ritmą, atkuria ne tik vieną, bet ir kelis garsus.
Psalmės giedamos įvairiai. Išskirtiniai 3 būdai: silabinis, neuminis ir melizminis. Silabiniame giedojime vienam skiemeniui tenka vienas ar keli garsai, neuminiame vienas skiemuo išdainuojamas nuo 2-4 garsų, o melizminiame daugiau nei 10.
Giedant grigališką choralą, būtina laikytis keleto taisyklių. Pirmoji iš jų tempas. Jau 900m. pirmieji jo žymėjimai raidėmis virš neumų : C-celeritet "greitai"; M-mediocriter "vidutiniškai"; T-tarditer "lėtai". Šie įvairūs tempai siejosi su giesmių turiniu. Piktosios dvasios kalba greitai, šventieji-lėčiau, o paties Kristaus žodžiai buvo tariami labai lėtai. Įdomu, kad šis pirminis veikėjų apibūdinimas XVIIa. turėjo įtakos operos ir oratorijos rečitatyvams formuotis.
Donatas Katkus "Muzikos atlikimas. Isotija, teorijos, stiliai, interpretacijos"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą