2013 m. spalio 6 d., sekmadienis

Viduramžių muzika

Antifona- giesmė, giedama pakaitomis dviejų chorų. Dažniausiai tai pasikartojantis kaip refrenas, psalmės rečitavimą atitinkantis giedojimas. Antifonai būdingas trumpas tekstas- vienas ilgesnis ar pora trumpesnių sakinių, skirtų konkrečiai bažnytinių metų dienai.

Psalmė -religinė giesmė. Krikščionys psalmėmis vadina tik vienoje iš Biblijos knygų -Psalmyne- surašytas giesmes. Psalmyną sudaro 150 pslamių, suskirstytų į penkias grupes. Kiekvienoje psalmėje šlovinamas Dievas. Psalmių giedojimas vadinamas psalmodija.

Himnas- iškilminga giesmė, giedama per įvairias šventes ir apeigas. Vakarų Europoje ankstyvosios krikščionybės laikotarpiu himnu buvo vadinama bet kuri religinė giesmė.

Aleliuja -Aukščiausiojo šlovinimo giesmė. Ją sudaro vienintelis žodis "aleliuja" su išplėtotomis skiemens "ja" melizmomis )pagražinimais). Vėliau tokiu būdu išplėtota melizma buvo pavadinta jubiliacija (lot.jubilatio- džiūgavimas).

Sekvencija- himno pobūdžio liturginė giesmė, kilusi iš aleliujos ir jubiliacijos. Ją sudaro kas du posmelius kintanti melodija. Tokių sekvencijų buvo apie 5000. Dabar Katalikų bažnyčioje naudojamos tik keturios sekvencijos, viena jų Dies irae.

Tropai- įvairūs liturginių giedojimų papildymai: įvadai, intarpai, išplėtimai, skirti iškilmingoms giesmėms papuošti. Atliekami solo.

Liturgija- krikščionių apeigų, maldų ir giesmių, atliekamų bažnyčioje, visuma. Ją sudaro liturginės valandos ir mišios.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą